Įminta viena iš raudonosios planetos mįslių

Analogiškų uolienų Marse ir Žemėje palyginimas (Norėdami pamatyti didesnį paveiksliuką, spauskite ant jo).

Tai vienas iš sensacingiausių šių metų mokslinių įvykių, Marso planetoje esantis NASA visureigis MSL „Curiosity“ (MSL – Mars Science Laboratory), aptiko uolienų struktūrą, kuri paprastai susidaro tekant upei!

Kitaip tariant, Curiosity aptiko šioje planetoje buvusios upės vagą, kas dalinai įrodo, kad Marsas turėjo vandens ir labai didelė tikimybė, kad jame egzistavo, o gal net ir dabar egzistuoja gyvybė, tik pvz. giliai po žeme.

Juk per daug evoliucijos amžių, šioje raudonojoje planetoje buvusi gyvybė galėjo adaptuotis prie vis labiau blogėjančių ir kintančių sąlygų ir išgyventi.

Meteorų Lietus

Leonidų-meteorų lietusKiekvienų metų rudenį, skriedama savo orbita aplink Saulę, Žemės planeta priartėja prie Persėjaus žvaigždyno, kur galima išvysti meteorų, dar vadinamų „Perseidais“, lietų (moksl. Pietinių delta akvaridų meteorų srautas).

Šį srautą, paprastai galima stebėti nuo liepos 17 iki rugpjūčio 24 dienos ir geriausiai jis matomas rugpjūčio 12 dieną, t. y. šią naktį.

Meteorai krenta nelygiai pasiskirstę dangaus skliaute. Jų srautai vadinami pagal žvaigždynus iš kurių skrenda daugiausia meteorų. Žymiausi meteorų srautai yra „Perseidai“, krintantys iš Persėjo žvaigždyno ir „Leonidai“, krintantys lapkričio viduryje, iš Liūto žvaigždyno.

NASA - Marso Mokslinė Laboratorija "Curiosity"

Mokslinė Marso Laboratorija - Mars Science Laboratory "Curiosity" - Dailininko piešinys.Rytoj, 2012 m. rugpjūčio 6d. apie 8:30 į raudonąją marso planetą nusileis šiuolaikinio mokslo šedevras, naujoji marso mokslinė laboratorija (MSL – Mars Science Laboratory), dar vadinama „Curiosity” (liet. „Smalsumas“), kuri tirs marso planetą! Šiuo momentu pranešama, kad „Curiosity” yra geroje būklėje, visos sistemos funkcijos veikia kaip ir buvo numatyta. Raketa į marsą skrenda stabiliu, numatytu kursu. Vakar 12:35h PDT laiku (Pacific Daylight Time, GMT-7) raketa nešėja buvo 468.000 mylių (753,200 km) nuo marso, palyginimui - šiek tiek mažesniu nei dvigubai atstumu nei nuo žemės iki mėnulio. Raketa skrenda 8,000 mph (3,576 metrų per sekundę) greičiu. Raketos greitis šiuo metu palaipsniui didėja ir kol raketa pasieks marso planetos atmosferą, jos greitis bus 13,200 mph (5,900 metrų per sekundę).

NASA - Marso tyrimų programa

Pirmoji marso paviršiaus fotografija, padaryta 1965 metais "Mariner 4"Po pirmosios Marso planetos paviršiaus fotografijos, kuri buvo padaryta 1965m. įvairios misijos į šią planetą parodė jos pasaulį keistai pražystamą, tuo pačiu ir kitokį, intriguojantį ir net provokuojantį šią planetą pažinti geriau.

Kiekvieną kartą, kada žmonija pasijunta priartėjusi prie tiesos apie šią planetą, nauji atradimai mus vėl nuo to atitolina ir vis tenka peržiūrėti daugelį iš mūsų sukurtų teorijų.

Iš pirmojo žvilgsnio atrodo, kad suprasti viską kas vyksta Marse yra ne ką sunkiau nei Žemę. Marsas kaip ir žemė turi savo atmosferą, poliarines ledo kepures, debesis, sezoninius orus, ugnikalnius, kalnus ir kitus mums gerai žinomus dalykus ar gamtos reiškinius.

Tačiau sąlygos Marse stipriai skiriasi nuo mums pažįstamų ir sutinkamų mūsų planetoje.

(C) 2007-2016 www.zulus.lt

Hey.lt