Ar Mėnulis jau gyvenamas?

Struktūros mėnulyje - Fantazija1996 metais amerikietis daktaras Edvinas Raisa, vienas projekto “Apolonas” dalyvių, išleido savo knygą “Prarastas kosmosas”. Joje autorius tvirtina, jog tiek JAV, tiek buvusios TSRS sudarytos Mėnulio tyrinėjimo programos nuo septintojo dešimtmečio vidurio sustabdytos, nes Mėnulis jau turi savo šeimininkus, kurie žmonių invazijos nepageidauja.

Ką matė “Apolono 17″ astronautai

Daktaras Edvinas Raisa be užuolankų rašo, kad erdvėlaivio “Apolonas 17″ astronautai susidūrė su Mėnulio gyventojais, kurie juos privertė nešdintis. Maža to, planetos šeimininkai įrodė žiną, iš kur atkeliavo neprašyti svečiai.

Tad kas ten įvyko?

Važinėdami “Roveriu” Mėnulyje, astronautai pastebėjo nedidelį, gal kokių trijų jardų kupolo pavidalo statinį, iš kurio staiga pasipylė kažkokie į vėžius panašūs padarai. Jų buvo apie tuziną. Tos būtybės nemėgino atakuoti svečių transporto, tačiau, privažiavus arčiau, “Roveris” atsisakė jiems paklusti, tiesiog “užgeso”. Situacija pasidarė įtempta. Ir tuo metu per artimąjį ryšį astronautai išgirdo kažką jiems sakant lotynų kalba. Kadangi nė vienas jų tos kalbos tiek nemokėjo, kad galėtų susikalbėti, žodžius perdavė į Hiustoną, iš kur greitai gavo vertimą. Astronautams buvo pasakyta, jog jie įsibrovė į svetimą teritoriją, todėl jiems reikia grįžti namo. Astronautų mėginimas susikalbėti buvo atmestas ir pakartotas įsakymas. Paskui “Roveris” staiga pradėjo veikti, ir astronautai paskubomis nuvažiavo prie “Apolono”. Greitai jiems iš Hiustono atėjo įsakymas jokių neužfiksuotų žinių apie tai, ką matė, neperdavinėti.

Žinia apie Mėnulyje esančią civilizaciją tuoj pat buvo paskelbta valstybės paslaptimi. Buvo nuspręsta, jog tokios žinios paviešinimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių. Naujiena, kad visai šalia yra kažkokia paslaptingų galių turinti civilizacija, kuri žino, iš kur pas ją atvyksta nekviesti svečiai (tai paliudijo lotynų kalba), gali sukelti didelę paniką, baimę, žmonės gali pasijusti nevisaverčiai, nesaugūs, gali sugriūti nustatyta valstybių tvarka.

Į Žemę kosmonautai grįžo laimingai. Tačiau liko klausimas: ką daryti toliau? Su kuo jie iš tikrųjų susitiko Mėnulyje? Su tikrais jo gyventojais, su ateiviais iš kitų planetų ar pasaulių? O gal su užsimaskavusiais rusais, kurie gal jau ten įkūrė slaptą automatų koloniją? Tyrinėjant perduotą lotynišką kalbą, buvo nustatyta, jog ji sklido ne iš žmogaus gerklės, o iš mašinos.

NASA nusprendė nesustoti. Buvo skubiai parengtas žvalgybos aparatas “Lunar Skaut” ir slapta pasiųstas į Mėnulį 1973 metų pavasarį. Jis nusileido arti tos vietos, kur buvo nutūpęs “Apolonas 17″, ir nukeliavo į jau žinomą vietą, kur astronautai buvo susidūrę su nežinomomis būtybėmis. Sekimo aparatūra stebėjo aplinką. Tačiau priartėti prie “gyvenamosios vietos” jam irgi nepavyko – pakeliui ryšys su aparatu nutrūko. Orbitos modulis perdavė į Žemę koduotą signalą: “Išsilaipinti Mėnulyje draudžiama. Jėgos įrodymas įvyks 15.00 GMT” – ir nurodytos vieno nacionalinio parko koordinatės.

Kosminės spec. pajėgos - FantazijaJėgos pademonstravimas

Nurodyto laiko visi laukė su didžiausiu nerimu. Kas bus? Gaisras? Sprogimas? Audra? O atsitiko visai kas kita: keturių hektarų parko plote medžiai pirma neteko smulkių šakų, paskui stambių, liko stovėti pliki medžių stuobriai…

Ekspertai nusprendė, jog žmonės tapo gravitacinio ginklo panaudojimo liudininkais. Teko pripažinti Mėnulyje esančios civilizacijos nežemišką kilmę ir tai, kad ji Žemei gali kelti didelę grėsmę.

Įvairių mokslo sričių analitikai pradėjo sudarinėti tarpplanetinio konflikto situacijos scenarijų. Visi priėjo prie vieningos nuomonės, jog reikia stengtis tokio konflikto išvengti. Tos paslaptingos civilizacijos elgesys leidžia spręsti, jog ji yra uždara, nesistengianti bendrauti ir pasiryžusi ginti savo teritoriją. Kiek ji išsivysčiusi – sunku pasakyti, tačiau jų pademonstruoti sugebėjimai Žemės gyventojus įspėja elgtis labai atsargiai, nedaryti jokių provokacinių veiksmų.

Ir amerikiečiai paliko Mėnulį! Žinoma, reikėjo pasaulio visuomenei paaiškinti priežastis. Todėl buvo pasakyta, jog Mėnulis nekelia jokio susidomėjimo, tad tuščiai švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus neverta.

Tačiau tuo pačiu metu buvo užmegzti kontaktai su rusais. Paaiškėjo, kad jie irgi Mėnulyje susidūrė su ten esančios civilizacijos atstovais, kurie ir juos pasiuntė namo.

Vairuotojo prisiminimai

Jis buvo kosminio aparato “Lunochod 2″ vairuotojas. Štai ką jis pasakoja: “Mes susidūrėme su kažkuo visiškai netikėtu, nesuprantamu. Nors, kai dabar galvoju, man atrodo, kad to projekto vadovai seniai spėjo Mėnulį esant apgyvendintą.

Antraip kam būtų reikėję ant “Lunochodo” įtaisyti du kulkosvaidžius? Mes, vairuotojai, to nesupratome, o klausinėti nederėjo.

Aš vairavau “traktorių” (taip mes tarpusavyje vadinome “Lunochodą”), šalia buvo porininkas. Jis pirmas ir atkreipė dėmesį į keistą darinį. Kur ir kaip važiuoti, sprendėme ne mes, o mokslininkai. Jie pasikalbėjo ir nusprendė, kad reikia prie to objekto privažiuoti arčiau. “Traktoriaus” vairavimas – reikalas nepaprastas: sumažėjusi trauka, o svarbiausia – trijų sekundžių signalo pertrauka vertė viską daryti nepaprastai atsargiai. Įstrigsi – pastūmėti nebus kam. Ir nesuremontuosi. Todėl tuos penkiasdešimt metrų, kurie mus skyrė nuo objekto, įveikėme daugiau nei per valandą, nors kelias buvo stebėtinai lygus.

Kas penkias minutes sustodavome ir žiūrėdavome į objektą. Mūsų spėlionės palaipsniui virto įsitikinimu – prieš mus buvo dirbtinis statinys! Labiausiai jis priminė eskimų sniego namelį – kokių dviejų metrų skersmens pusiau sferinis kupolas!

Likus iki jo dešimčiai metrų “traktorius” sustojo, ir mokslininkai pradėjo karštai ginčytis, ką daryti toliau. Nusprendė pranešti projekto vadovams. Iš viršaus gavome įsakymą, laukti ir nieko nedaryti. Mes ir laukėme, kol atvyks vadovybė.

JAV astronautų pėdsakai mėnulyje

Po kelių minučių ekrane vaizdas pasikeitė: kupole tarytum atsidarė, o toliau nuslinko į šoną durys. Iš kupolo išėjo į vabzdį panaši būtybė, o galbūt – robotas. Jis priėjo prie “Lunochodo” ir ryšys nutrūko. Per tą laiką atvyko vadovai.

Juostą, kurioje buvo užfiksuotas tas padaras, suko kelias dešimtis kartų. Aš įsiminiau visas smulkmenas. Greičiau ten buvo ne vabzdys, o kažkoks į vėžį panašus padaras, maždaug metro dydžio.

Mums, žinoma, buvo priminta apie asmeninį parašą – mes neturėjome teisės salėje pasakoti apie tai, ką matėme, ničnieko, net projekto nariams, pavyzdžiui, pamainos vairuotojams, jau nekalbant apie savo namiškius ar pašalinius žmones.

Išjudinti “traktorių” mėginome kelias paras. Ketvirtą dieną buvo gautas gana keistas signalas. Tai buvo ne “paveikslėlis” ir ne telemetriniai duomenys.

Signalo šifravimu užsiėmė įvairiausi padaliniai. Kiek girdėjome, iššifravo specialiųjų tarnybų šifruotojai. Pasirodė, jog tik reikėjo suprasti, kad signalą reikia šifruoti pagal vieną lotyniško alfabeto kodą. Tai nustačius, viskas atsistojo į savo vietas: perskaitėm siųstą tekstą, pateiktą senąja lotynų kalba. Mes buvome paskelbti nepageidaujamais asmenimis “persona non grata”, Mėnulis – suverenia “dangaus gyventojų” teritorija. Bet koks nesankcionuotas išsilaipinimas Mėnulio paviršiuje bus laikomas agresijos aktu.

Suprantama, jog tuo buvo sunku patikėti: pranešimas Žemės kalba! Ir dar tokia sena, jau mirusia! Buvo nutarta, jog čia kažkieno kvailas pokštas, suvaidinant, jog tai atėjo iš Mėnulio. Aišku, patikėti tokio mistifikatoriaus buvimu irgi buvo sunku, tačiau dar sunkiau sutikti, jog ten, Mėnulyje, kažkoks vėžių giminės padaras aiškinasi su Žemės gyventojais santykius klasikine senąja lotynų kalba. Patikrinus visas grandis, jokio kvailo pokštininko nustatyti nepavyko.

Paskui buvo pradėta skubiai ruošti naują “Lunochodų” seriją, jie jau buvo ne “traktoriai”, o greičiau “tankai”. Ant jų jau stovėjo ne kulkosvaidžiai, o kur kas galingesni ginklai. Jie iki šiol laikomi paslaptyje, todėl apie juos nekalbėsiu. Ir korpusas toks, kad jo lengvai neįveiksi. Mes juos išbandėme poligone, “įveikdami galimą priešą” iš skirtingų nuotolių. Kruopščiai, įtemptai ruošėmės trejus metus. Konstruktoriai “tankus” užbaigė, kol galų gale jie jau iš mašinų tapo karo dievais. Valstybiniame priėmime buvo patvirtinti iš jų keturi vienetai. Ruošėmės, bet širdyje buvo neramu.

Tačiau septyniasdešimt šeštaisiais projekto plėtra staiga buvo nutraukta. Mums leido suprasti, kad nei dabar, nei ateityje panašaus darbo nebus. Galiausiai, pareikalavę paskutinio parašo, mus paleido “į visas keturias puses”. Aš iškart įsidarbinau taksi parke. Gaila? Žinoma. Bet, antra vertus, jau geriau taip. Be karų!” – baigė pasakojimą Andrejus, buvęs “Lunochodo 2″ vairuotojas.

Kur tiesa?

Nors šiandieninės JAV technologinis ir ekonominis išsivystymas leidžia kurti kur kas stambesnius aparatus, kalbėti apie Mėnulio kolonizaciją šalies valdžia atsisako ir nebetęsia Mėnulio eksperimentų. Kaip JAV vadovai, taupymo sumetimais, tačiau tokiu aiškinimu sunku patikėti. Knygos “Prarastas kosmosas” autorius Edvinas Raisa – geros reputacijos, į mistiką nelinkęs žmogus. Jis rašė tiesą, kurią patvirtino ne tik JAV, bet ir Rusijos Mėnulio tyrinėjimo projekto nariai.

Ar pavyks kada nors sužinoti, kas jie, tie Mėnulio gyventojai, taip atkakliai giną savo teritoriją, bendraują su mumis senąja lotynų kalba? Gal jie kontaktavo su Romos imperija? Gal jie gali apsilankyti Žemėje? Gal Romos, o anksčiau senovės graikų mitologija apie dieviškąjį panteoną, turi realių įvykių pagrindą? Gal tai tikrai kokia anticivilizacija, kurios agentai ir šiandien yra tarp mūsų. Tuomet kyla du svarbūs klausimai.

Nežemiška civilizacija - Fantazija

Pirma: ar šiandieninė žmonių civilizacija Žemėje tikrai yra nesaugi? Tai kodėl mes visu balsu įvairiausiais būdais kasdien perdavinėjame signalus apie savo buvimą visai Visatai? Juk vėliau ar anksčiau tie mūsų duomenys gali pasiekti ir grobuonis! Kaip mes nuo jų apsiginsime?

Antra: jeigu Mėnulyje esanti civilizacija nenori turėti su mumis jokių kontaktų, tai ar kitose planetose nėra ko nors panašaus? Ar susitiksime su jomis, atkakliai verždamiesi į kitas planetas? Štai nusileidę aparatai Marse kol kas jokios civilizacijos neužfiksavo. Tačiau kaip Žemėje, taip ir kitoje planetoje nėra kontroliuojamas kiekvienas paviršiaus metras. Todėl ir sklando mintis: ar tikrai tie JAV siunčiami aparatai į Marsą kažkaip sugedo? O gal jie pataikė nusileisti apgyventoje zonoje ir buvo atakuoti? Sunaikinti?

Kaip sunku žmonijai suvokti Visatos paslaptis! Juolab kad tie, kurie turi galimybių bent kiek jas atskleisti, slepia tai, kas svarbiausia!.. O mes tikimės atvirumo, gerų kontaktų su kitomis civilizacijomis! Juk visų pirma tarpusavio sutarimo reikėtų savoje planetoje.

Šaltiniai

  • Šaltiniai: Dienraštis "Klaipėda",  Kauno diena
  • Straipsnį parengė: Vetusta Prišmantienė

Pastaba: Šis straipsnis nėra šio web puslapio ar jo autorių kūrinys ir jis čia buvo paskelbtas tik dėl to, kad web puslapio administracijos manymu buvo palaikytas labai įdomiu, intriguojančiu ar skelbiantis gan svarbią informaciją, ar kurią dėl vienų ar kitų priežasčių jau yra sunku rasti internete. Pvz. nuo originalaus straipsnio publikavimo, praėjo jau daug laiko, o informacija ir šiandieną įdomi ar svarbi. Ar originalaus straipsnio jau neįmanoma rasti ir t.t... Tai reiškia, kad Zulus.lt administracija konkretų straipsnį įvertino labai aukštai, jeigu jis čia atsidūrė. Žinoma, skelbiant tokius straipsnius, visada bus laikomasi etikos: nurodomi šaltiniai, autoriai ir visa kita informacija, kurią pavyko apie jį (dar) rasti. 

Panašūs straipsniai

Kaip užmegzti kontaktą su nežemiškomis būtybėmis

Kontaktas su nežemiškomis civilizacijomis - Atskridęs ateivių laivasDaugeliui žmonių, kontakto užmezgimas su nežemiškomis ir palankiai mūsų atžvilgiu nusiteikusiomis būtybėmis, yra žingsnis teigiama kryptimi, prisiėmimas sau atsakomybės už savo gyvenimą ir veiksmus.

Save jūs taip pašalinsite iš tų žmonių gretų, kurie yra pasyvūs, tų kurie laukia vietoj to, kad naudotų savo galimybes ir imtųsi kurti naują realybę. Taip jūs tapsite katalizatoriumi, prisidedančiu prie harmoningos sąveikos vizijos, puoselėjančios „atsibudusios žmonijos“ atėjimą.

Egzistuoja tokia šviesi vizija, kad visi sąmoningi sutvėrimai yra vienas su kitu sujungti meile ir, kad taip pat ir kūrėjas yra kartu su visais savo kūriniais. Niekas mūsų neatskiria vienų nuo kitų, išskyrus mūsų pačių sąmonę. Mums nebūtina būti izoliuotiems, vieni nuo kitų, pasaulis yra be ribų, ar sienų ir net galaktikos nėra to ribos...

Žemės planetos vadovams - Atviras galaktikos laisvųjų pasaulių federacijos kreipimasis

Paukščių tako galaktikos laisvų pasaulių federacijaSveiki gerbiami kolegos! Mes kreipiamės ne vien į valstybių vadovus, pirmus valstybių asmenis ar kitas valdžios instancijas. Mūsų kreipimasis yra adresuotas visiems, kas tokiu nepaprastu laiku vykdo valstybių valdymą, kas pašventė savo gyvenimą tarnauti savo šalies žmonėms, žmonijai, tiems kas kiekvieną dieną stengiasi siekti taikos visoje planetoje.

Kvantinė genetika - DNR perdavimas ЕМ bangomis

Jiang Kan ZhengAš užsiimu bio laukų valdymo problemomis jau 40 metų, teigė mažai vakaruose žinomas kinų mokslininkas Cjan Kiandžen, kuris atrado revoliucinį, bekontaktį DNR informacijos perdavimo metodą, perduodant šią informaciją per atstumą, iš vieno gyvo organizmo kitam, tiesiog elektromagnetinių (EM) bangų pagalba. Bet koks gyvas organizmas spinduliuoja elektromagnetines bangas, kurios neša biologinę ir genetinę informaciją, kurią galima perduoti kitam organizmui ir tokiu būdu jį įtakoti ar keisti. Tai gamtos dėsnis, kaip teigia mokslininkas. Mano įrenginys „Biotronas”, leidžia praktikoje panaudoti šį gamtos dėsnį, sustiprinant bio lauko poveikį šimtą ir net daugiau kartų...

Vedų epochos

Pagal vedas, vienas vedinis ciklas Juga (Sanskr. युग, yuga) yra dalinamas į keturias epochas: Satjajuga, Tretajuga, Dvaparajuga ir Kalijuga.

Šis ciklas prasideda nuo labiausiai dvasingos ir prašviesėjusios epochos. Po to, kiekvienoje sekančioje epochoje, pasaulis ketvirtadaliu vis labiau išsigimsta ir degraduoja. Vis primityvesnis tampa žmonių dvasingumas, sąmonė, kultūra, žinos, dorovės ir moralės normos, teisybės suvokimas ir civilizacija vis giliau grimsta į chaoso liūną. Kai ciklas pasiekia žemiausią tašką, viskas prasideda iš naujo.

Nikola Tesla

Nikola TeslaNikola Tesla - tai žmogus, kuris iš esmės sukūrė dvidešimtąjį amžių. Jo dėka šiandieną turime elektros energiją, ko dėka išsivystė žmonijos pramonė, tapo įmanomi kompiuteriai ir daugelis kitų įrenginių.

Greičiausiai dar ne greitai žmonija pakartos analogišką technologinio progreso šuolį, koks įvyko Nikola Teslos dėka. Jo dėka, galima sakyti, žmonės išėjo iš urvų ir gavo šviesą.

Teslą galima būtų sulyginti su Prometejumi, kuris atnešė žmonėms ugnį, nors ir ne visus savo užmojus jam pavyko įgyvendinti.

Nikola Tesla buvo garsus išradėjas, elektros ir mechanikos inžinierius, fizikas ir futuristas. Gerai žinomas kaip kintamosios elektros srovės atradėjas ir propaguotojas.

Taip pat, Tesla turėjo fenomenalią, taip vadinamą fotografinę atmintį ir tokiu būdu sugebėdavo įsiminti net ištisas knygas. Be to, jis buvo poliglotas ir mokėjo serbų-chroatų, čekų, anglų, prancūzų, vokiečių, vengrų, italų ir lotynų kalbas.

(C) 2007-2016 www.zulus.lt

Hey.lt