Einšteino reliatyvumo teorijos spindesys ir skurdas

ReliatyvizmasMūsų technologinės revoliucijos amžiuje, nežiūrint į mokslo ir technikos pasiekimus ar daugelį pergalės riksmų, tenka apgailestaujant konstatuoti, kad iš tikrųjų mes gyvename pasaulyje apie kurį nieko nežinome.

Praeitų šimtmečių mokslininkai ištyrė pačius įvairiausius gamtos reiškinius ir šiuo pagrindu remiantis sukūrė apibendrintas priklausomybes, kurioms mes priskyrėme „dėsnių“ statusą. Jų pagrindu buvo sukurta daugelis sistemų ir technologijų, ko pasekoje žmonija pradėjo jaustis daug jaukiau, nei akmens amžiuje. Remiantis tuo pačiu pagrindu, išsivystė ir mus supančios aplinkos supratimas. Tačiau šios žinios yra labai skurdžios ir manyti, kad Visata veikia vien tik pagal „didžiųjų“ mokslininkų sukurtas teorijas, nėra pagrindo.

  • Profesorius paklausė: kas yra elektra?
  • Išsiblaškęs studentas atsakė: žinojau, bet pamiršau...
  • Koks praradimas! Riktelėjo profesorius... Niekas visame pasaulyje nežino kas yra elektra... Vienas žmogus žinojo ir tai užmiršo! Kai prisiminsite papasakokite ir mums! Mes irgi norime žinoti kas tai yra!

Iš tikrųjų, kodėl du vienodi elektriniai krūviai, remiantis Kulono dėsniu vienas kitą atstumia, kol yra ramioje būsenoje ir vienas kitą pritraukia, jeigu jie kartu juda erdvėje? Tada, pagal Ampero dėsnį jie tampa srovėmis, kurios viena kitą traukia. Kas gi pasikeitė, juk vienas kito atžvilgiu jie nejuda! Ir tokių klausimų yra daugybė. Kad ir remiantis elektromagnetinėmis teorijomis buvo sukurta elektrotechnika, elektronika ir dar daug visko, ištisos pramonės sritys, bet mes neturime jokio supratimo apie tai, kodėl visa tai veikia, kas yra šių fizikinių reiškinių kuriuos mes taip sėkmingai naudojame savo reikmėms pagrindas.

Šios išsakytos mintys yra ne vien apie elektrą. Mes kiekvieną dieną naudojamės gravitacija, nes vaikštome žemės paviršiumi ir nenuskrendame į kosmosą, bet kas tai yra, mes neturime nei menkiausio supratimo. Tas pats ir kas liečia materiją ar bet kokį kitą fizinį reiškinį.

Fizikinių procesų esmės neišmanymas priveda prie to, kad didžiulės lėšos jų tyrimams tampa iššvaistytos veltui. Kur senai žadėta termobranduolinė energija, kuri turėtų žmoniją amžiams aprūpinti pigia energija? Buvo sukurti „Tokamakai“, buvo pergalės riksmai apie „stabilią“ plazmą, kuri egzistavo 0,01 sekundės. Buvo konferencijos, disertacijų gynimas ir apdovanojimai! Tik vis dar nėra pačios termobranduolinės energijos ir dabar jau niekas net negali pasakyti ar ji kažkada iš viso bus. Tas pats liečia ir magnetinę hidrodinamiką, aukštatemperatūrinius superlaidininkus ir daugelį kitų temų. Temų, kurias griebiasi tyrinėti mokslininkai ir kurių esmės neišmanymas, mums žiauriai keršija. Ir po to tenka pritarti tam, kad kai kurios tyrimų programos pasauliniu mastu tampa uždarytos, kaip neperspektyvios. Pavyzdžiui, tyrimų programos su aukštų energijų (dalelių) greitintuvais.

Visa tai liudija apie gilią krizę, kuri aprėpė fiziką ir tuo pačiu ir visus gamtos mokslus.

Reikia pastebėti, kad panašios krizės žmonijos istorijoje buvo ir seniau. Aštuoniolikto šimtmečio pabaigoje, Lavuazjė buvo panikoje dėl to, kad nesuprato kodėl iš tų pačių pradinių medžiagų, priklausomai nuo jų santykio ir aplinkos faktorių, gali gautis labai įvairūs rezultatai, visai skirtingos medžiagos. Tačiau situacija pradėjo aiškėti, kada jis įvedė „elemento“ sąvoką. Ir ne už ilgo po to, 1824 m. Džonas Daltonas įvedė „Atomo“ sąvoką, kad apibrėžti minimalų „paprastos“ medžiagos kiekį. Tada paaiškėjo, kad molekulės yra atomų statybinė medžiaga. Тokiu būdu, krizė buvo įveikta, prasidėjo progresas chemijoje ir elektros srityje.

Panaši istorija įvyko ir XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Buvo atrasta visa aibė nesuprantamų reiškinių ir fizikai buvo panikoje, griuvo klasikinės teorijos pagrindai. Padėtį pataisė “elementarių dalelių“ sąvokos įvedimas. Atomai tapo šios naujos statybinės medžiagos kombinatorika ir gamtos mokslai pradėjo ir vėl judėti į priekį. Tai davė pagrindą tam, kad gauti atominę energiją.

Šiuo metu irgi galima pastebėti kažką panašaus. Jau net niekas nežino, kiek mūsų mokslininkai priskaičiavo „elementarių materijos dalelių“... Lyg 200, o gal 2000 - priklausomai nuo to, kaip skaičiuoti... Visos jos po tarpusavio susidūrimo gali transformuotis į kitas „elementarias daleles“ ir niekas nežino ką su tuo daryti... O aktualia užduotimi šiuo metu yra laikoma magnetinio neutrino momento suradimas. Šis magnetinis momentas, greičiausiai yra labai trumpas, jeigu jis iš viso egzistuoja... Tiesa, tam reikia išskirti labai daug lėšų... Juk tai toks svarbus mokslas! Beveik tokios pat reikšmės, kaip nesenai buvo laikomas gravitacinių bangų suradimas, kurių kiek po to paaiškėjo gamtoje neegzistuoja...

Reliatyvizmas

Kas tai? Grynas parazitavimas ar po visu tuo slypi kai kurie visuomeninio vystymosi dėsniai.

Tai senai karaliaujančių moksle mokyklų bandymai, bet kokia kaina, išsaugoti savo pasenusias ir iš viso nevykusias pozicijas, kad išsaugoti savo prestižą ir padėtį. Žinoma, pirmoje eilėje materialią padėtį. Perauklėti šias mokyklas – reiškia atitraukti jas nuo gerai atidirbto visuomeninio lovio, iš kurio jie taip įpratę “siurbti“ lėšas ir to jie tikrai neleis... Išeitis yra tik viena, sukurti naujas mokyklas, studijuojančias naujas mokslines krytis ir laukti kol jie visi išmirs.

Nors techninė išeitis iš padėties, kuri susidarė teorinėje fizikoje, taipogi yra. Kaip ir seniau, reikia įvesti peržiūrėjimui naują „statybinę medžiagą" iš kurios susidėtų pačios „elementarios dalelės“. Kadangi vakuumas sugeba sukurti šias daleles, tai reiškia, kad ši statybinė medžiaga, taip pat yra vakuume, kuris užpildo visą erdvę, kad tai - „eteris“, materiali aplinka iš kurios gali būti sukurtos įvairios struktūros, kurių judėjimas yra laikomas fizikinių laukų sąveika. A. Aciukovskio sukurta „Eterio dinamika“ (Эфиродинамика, žr. gale) rodo, kad jos pagalba, galima daugiau nei sėkmingai išspręsti šiuo metu fizikoje atsiradusius prieštaravimus.

Tačiau gaunasi, kad eteriu iš viso užsiiminėti negalima, kadangi jo egzistavimą kategoriškai neigia viena iš pačių didžiausių dabartinių teorijų, kuri buvo sukurta visų laikų ir tautų genijaus, pono Alberto Einšteino, kuris ją sukūrė XX a. pradžioje. Tai Specialioji reliatyvumo teorija. Tiesa, Bendroji reliatyvumo teorija, kurią tas pats genijus sukūrė kiek vėliau, taip pat lygiai, kategoriškai tvirtina, kad Eteris yra, ką tvirtino ir pats šių abiejų savo teorijos pusių autorius savo moksliniuose darbuose. Apie tai galima paskaityti. **

Och ta reliatyvumo teorija! Kiek iečių savo laiku buvo sulaužyta dėl to, kad ne visi pripažino, kad Einšteinas yra šios teorijos autorius. Bet visa tai jau praeityje ir dabar Specialioji reliatyvumo teorija mokoma mokyklose ir universitetuose. Remiantis ja, atsiranda naujos mokslinės sritys, kaip ir kuriama daug kitų teorijų. Reliatyvumo teorija padarė pradžią tokiems fundamentaliems mokslams, kaip dabartinė kosmologija, reliatyvistinė astrofizika, gravitacijos teorija, reliatyvistinė elektrodinamika ir keletas kitų... Ir dabar, Einšteino reliatyvumo teorija tapo teisingumo etalonu, bet kokioms kitoms teorijoms: jos visos būtinai turi atitikti reliatyvumo teoriją ir jokiu būdu jai neprieštarauti! Ryšium su tuo, net 1964 m. Sovietų Sąjungos mokslų akademija priėmė specialų nutarimą – bet kokią kritiką, reliatyvumo teorijos atžvilgiu, prilyginti amžinojo variklio išradinėjimui, o autoriams paaiškinti jų klaidas, kaip ir spaudoje, jokios kritikos Reliatyvumo teorijos atžvilgiu iš viso neleisti spausdinti. Nes tai anti-moksliška...

Reliatyvumo teorija sukūrė naują mastymo formą, kurios pasekoje senosios tiesos, akivaizdūs „sveiku protu“ suvokiami dalykai tapo nepriimtini. Įvykdžius revoliuciją fizikų galvose, Reliatyvumo teorija pirmiausiai įdiegė „neaiškumo principą“, kurio dėka yra iš viso neįmanoma įsivaizduoti tai ką ši teorija teigia...

Fiziniai procesai tapo erdvės ir laiko savybių pasireiškimu. Erdvė išsikraipo, laikas sulėtėja. Tiesa, deja paaiškėja, kad laiko ir erdvės iškraipymų tiesiogiai išmatuoti neįmanoma, bet tai net niekam ir nerūpi, kadangi šį iškraipymą galima apskaičiuoti.

Aplink Reliatyvumo teoriją ir jos autorių Albertą Einšteiną yra sukurtos legendos. Kalbama, kad Reliatyvumo teoriją, visame pasaulyje pilnai supranta tik vos keli žmonės... Malonūs lektoriai plačiajai auditorijai atskleidžia Teorijos paslaptis – Einšteino traukinys, dvynių paradoksas, juodosios skylės, gravitacinės bangos, didysis sprogimas. Su pagarba prisimena, kad Reliatyvumo teorijos autorius mėgo groti smuiku, buvo kuklus žmogus ir skutimusi naudodavo paprastą muilą.

Visiems kurie išdrįsta nors kiek abejoti teorijos teisingumu, paprastai aiškinama, kad Teorija jiems yra per daug sudėtinga ir kad geriau jiems jų abejones pasilikti sau... Bet kokia Reliatyvumo teorijos kritika yra prilyginama bandymams sukurti amžinąjį variklį ir rimti mokslininkai į tai net nekreipia jokio dėmesio. Nors ir abejojančių balsai niekada netyla. Tarp tų kas abejoja yra daug taikomųjų mokslų atstovų, kurie pripratę dirbti su vizualiais procesais. Taikomųjų mokslų atstovai sprendžia praktines užduotis ir pirmiausiai, prieš jas sprendžiant, jiems reikia įsivaizduoti reiškinių mechanizmus – kaip gi kitaip jie gali ieškoti sprendimų? Tačiau jų balsai skęsta bendrame šios Teorijos pasekėjų pagyrūniškame tone.

Tai kas gi yra Einšteino reliatyvumo teorija?

Reliatyvumo teorija susideda iš dviejų dalių – Specialioji reliatyvumo teorija - SRT, kuri apžvelgia reliatyvistinius reiškinius, kurie pasireiškia kūnams judant artimais šviesos greičiui greičiais, ir Bendroji reliatyvumo teorija - BRT, kuri pritaiko SRT gravitacijos reiškiniams. Abiejų šių teorijų pagrindas yra postulatai - konkrečios teorijos rėmuose niekaip nepatvirtinti ir neįrodyti teiginiai, kuriais siūloma aklai tikėti. Geometrijoje tokie dalykai yra vadinami aksiomomis.

Tiesa yra kažkur anapus!

Specialioji reliatyvumo teorija remiasi ne dvejais, kaip teigia jos pasekėjai, bet penkiais postulatais. O bendroje reliatyvumo teorijoje, prie šių penkių postulatų yra pridėti dar penki postulatai.

Pirmasis iš SRT postulatų yra manymas, kad gamtoje eteris neegzistuoja. Kaip apsukriai išsireiškė Einšteinas: „patenkinamos teorijos negalima sukurti ne atsisakius nuo tam tikros erdvės egzistavimo, kuri užpildo viską“. Kodėl negalima? Galima padaryti prielaidą, kad dėl to, kad pačiam Einšteinui nieko nepavyko pasiekti su eteriu, tai jis leido sau manyti, kad ir niekam kitam to padaryti nepavyks. Reiškiasi negalima!

Antrasis postulatas, tai taip vadinamas „reliatyvumo principas“, kuris skelbia, kad visi procesai sistemoje, kuri randasi tolygaus ar tiesioginio judėjimo būklėje, veikia pagal tuos pačius dėsnius, kaip ir ramios būklės sistemoje. Šis postulatas būtų neįmanomas jeigu egzistuotų eteris: tada tektų peržiūrėti procesus, kurie yra susiję su kūnų judėjimu eterio atžvilgiu. O kadangi eterio neegzistuoja, tai ir nėra į ką atsižvelgti.

Trečiasis postulatas kalba apie pastovų šviesos greitį, kuris kaip šis postulatas teigia ne priklauso nuo šviesos šaltinio judėjimo greičio. Tuo galima patikėti, kadangi šviesa yra bangos ar sūkurio struktūros, galinti judėti savu greičiu, neatsižvelgiant į šviesos šaltinio judėjimo greitį, o tik į eterį, kuriame ji konkrečiu metu randasi. Tačiau išvados iš to tada gausis kitos.

Ketvirtasis postulatas liečia intervalo, susidedančio iš keturių sudedamųjų dalių – trijų erdvės koordinačių ir laiko nekintamumą (invariantiškumą), padaugintą iš šviesos greičio. Kodėl būtent iš šviesos greičio? O gi šiaip sau... Postulatas!

Penktasis postulatas yra „vienalaikiškumo principas“, remiantis kuriuo dviejų įvykių vienalaikiškumo faktas yra nustatomas pagal momentą, kada stebėtojas gavo šviesos signalą. Kodėl būtent pagal šviesos signalą, o ne garsą, ne mechaninį judesį ir pagaliau ne telepatiją? Taip pat, šiaip sau. Postulatas!

Štai tokie postulatai.

Bendroje reliatyvumo teorijoje – BRT, prie šių postulatų prisideda dar penki, iš kurių pirmas šiame penkete ir šeštas eilėje, pritaiko visus prieš tai paskelbtus postulatus reiškiniams su gravitacija, kas gali būti iš karto paneigta, nes ankščiau išvardinti postulatai yra susiję tik su šviesos arba kitaip tariant elektromagnetiniais reiškiniais. O gravitacija juk yra visai kitas, ne elektromagnetinis ir su elektromagnetizmu nieko bendro neturintis reiškinys. Dėl to, tų pačių postulatų pritaikymą visai kitai sričiai, pirmiausiai vertėtų kažkaip paremti, pateisinti ar ką... Tačiau tai nėra niekaip paremiama ir tam nėra jokio reikalo, juk tai postulatas!

Septintasis postulatas teigia, kad erdvės ir laiko savybės yra įtakojamos gravitacinių laukų. Kodėl tai buvo būtent taip apibrėžta? Tai postulatas ir uždavinėti tokius klausimus yra ne taktiška.

Aštuntas postulatas skelbia, kad visos valdymo sistemos, kas liečia koordinačių skaičiavimus yra „kovariantinės“ arba skaičiuojamos vienodai. Postulato pagrįstumas yra toks pat, kaip ir prieš tai išvardinto.

Devintasis postulatas mus džiugina tuo, kad gravitacijos plitimo greitis yra lygus šviesos greičiui. Postulato pagrįstumas toks pat, kaip ir kelių prieš tai išvardintų postulatų.

Dešimtasis postulatas teigia, kad erdvė yra „neįmanoma be eterio, nes Bendra reliatyvumo teorija suteikia erdvei fizikines savybes“. Einšteinas įtarė tai jau 1920 m. o 1924 m. tai ir patvirtino. Suprantama, kad jeigu BRT neegzistuotų erdvės, ji neturėtų fizikinių savybių ir neegzistuotų ir eteris. Bet kadangi fizikinės savybės yra priskirtos – eteris turi teisę egzistuoti, nežiūrint į tai, kad SRT eteris neegzistuoja ir joje jis teisės egzistuoti net neturi... (žr. Pirmasis postulatas).

Štai taip! Gaunasi, kad teorijos autorius prieštaravo pats sau!

Tarp kitko, visi nuostabūs Einšteino matematiniai atradimai kurie yra pateikiami kaip SRT ketvirtojo postulato rezultatai, apie kūno masės, jo ilgio, laiko, energijos, impulso ir daugelio kitų parametrų priklausomybę nuo judėjimo greičio, buvo išvesti panaudojant taip vadinamas „Lorentco erdvės ir laiko transformacijas“. Niuansas yra tame, kad šiuos skaičiavimus Lorencas atrado dar 1904 m. arba metus laiko prieš Einšteino specialios reliatyvumo teorijos (SRT) atsiradimą ir jis juos išvedė remiantis ir atsižvelgiant į tai, kad erdvė yra užpildyta eterio substancija, kas stipriai prieštarauja visiems Einšteino SRT postulatams. Ir dėl to, kada reliatyvistai paskęsta linksmose ovacijose, kad jie gavo eksperimentų keliu patvirtintus skaičiavimus, pagal SRT priklausomybes, kaip tik ir būna turimos omenyje priklausomybės, kurios yra paremtos Lorenco laiko ir erdvės transformacijomis, kurių pradinė teorija yra išvesta remiantis tuo, kad eteris egzistuoja...

Specialiosios reliatyvumo teorijos (SRT) logika kelia nuostabą. Jeigu SRT kaip visų savo išvadų pagrindą laiko šviesos greitį, praleidus jos visus samprotavimus per matematinę mašiną, rezultate gaunama pirmiausiai tai, kad visi reiškiniai priklauso nuo šviesos greičio, o antra, kad būtent šis greitis ir yra pats didžiausias įmanomas. Tai labai išmintinga, nes jeigu SRT kaip pagrindą pasirinktų ne šviesos greitį, bet pvz. mažo berniuko vardu „Vasia“ greitį turistiniame žygyje, tai būtent su jo judėjimo greičiu būtų susiję visi fizikiniai reiškiniai šiame pasaulyje. Bet berniukas čia greičiausiai yra nė prie ko. O šviesos greitis tada prie ko?!

O Bendrosios reliatyvumo teorijos (BRT) logikos pagrindas yra tai, kad masės kurios turi trauką, iškreipia erdvę, nes tokiu būdu įneša gravitacinį potencialą. Šis potencialas iškreipia erdvę. O iškreipta erdvė priverčia mases traukti viena kitą. Baronas Miunhauzenas, kuris save kartu su savo arkliu už plaukų ištraukė iš pelkės, greičiausiai buvo šio didžiojo fiziko mokytojas.

Ir visiškai nuostabūs dalykai vyksta su reliatyvumo teorijomis, kas liečia eksperimentinius jų patvirtinimus, su kuriais teko aiškintis detaliai ir pageidaujant galima paskaityti knygas.** Įdėmiai ištyrus visus prieinamus pirminius šaltinius autorius savo nuostabai nerado jokių SRT ar BRT teorijų eksperimentinių patvirtinimų. Jie sau priskiria tai kas jiems nepriklauso arba užsiiminėja tiesioginiu faktų klastojimu. Kaip vieną iš patvirtinimų, galima nurodyti tas pačias Lorenco laiko ir erdvės transformacijas apie kurias jau buvo aprašyta aukščiau. Taip pat galima remtis gravitacinės ir inertinės masės ekvivalentiškumo principu, ką klasikinė fizika, nuo pat savo gimimo laikė ekvivalenčiais dalykais. Reliatyvumo teorija su blizgesiu įrodė tą patį, tik nuopelnus pasisavino sau.

ReliatyvizmasKaip antrąjį teiginį galima prisiminti apie Maikelsoną, Morlį 1908 ir Milerį (1921-1925), kurie aptiko eterinį vėją ir buvo paskelbę savo eksperimento rezultatus. Tiesa, Maikelsonas tai padarė ne iš karto, o tik 1929 m. tačiau reliatyvistai apsimetė, kad to nepastebėjo. Jie jų nepripažino - maža kas ką primatavo! Ir tokiu būdu įvykdė mokslinę klastotę.

Taip pat galime prisiminti kaip yra matuojami žvaigždžių šviesos spindulių nukrypimų kampai Saulės užtemimų metu: iš visų galimų ekstrapoliacijos metodų, būna išrenkamas tas, pagal kurį rezultatai labiausiai atitinka Einšteino tikėtinus... Dėl to, kad ekstrapoliuojant paprasčiausiu būdu, rezultatas būna daug labiau artimas Niutono variantui. O tokie „menkniekiai“, kaip žele padengtos plokštelės, apie ką perspėjo „Kodak“ įmonė, kuri tiekė šias plokšteles, kur buvo fiksuoti oro srautai šešėliniam Mėnulio konuse Saulės užtemimo metu, kuriuos atrado autorius, šviežiu žvilgsniu apžvelgęs nuotraukas, kaip Saulės atmosferą apie kurią seniau niekas nežinojo ir kuri vis tik egzistuoja, bet į visa tai niekada nebuvo atkreipta jokio dėmesio. O kam, jeigu tai ir taip geri sutapimai, ypatingai jeigu priiminėti tik tai, kas yra naudinga konkrečios teorijos šalininkams ir nepriiminėti nieko, kas jiems yra nenaudinga.

Šiandieną nėra pasaulyje labiau reakcinės ir melagingos teorijos už Einšteino reliatyvumo teoriją. Ji bevaisė ir negalinti duoti nieko taikomųjų mokslų atstovams, kuriems reikia spręsti realias problemas ir užduotis. Jos pasekėjai nesikuklina dėl nieko, įskaitant ir administracinių sankcijų naudojimą prieš jiems nepritariančius. Tačiau laikas kurį istorija buvo skyrusi šiai „teorijai“ išseko. Reliatyvizmo užtvanka, kurią pastatė gamtos pažinimo mokslų vystymu suinteresuoti žmonės, pradeda traškėti nuo faktų ir naujų taikomųjų uždavinių slėgio ir ji neišvengiamai sugrius. Einšteino reliatyvumo teorija yra pasmerkta ir pačiu artimiausiu metu bus išmesta į šiukšlyną.

- V. A. Aciukovskis, vienas iš eterio šalininkų, eterio dinamikos sukūrėjų.

Epilogas

Čia iš karto peršasi klausimas, kodėl jie mano, kad šviesos greitis yra pastovus (tai viso labo tik postulatas), o gravitacija įtakoja laiko tėkmę ir erdvę. Erdvę galbūt, objektų judėjimas keičiasi nuo gravitacijos ir tas yra akivaizdu, bet kodėl laiką? Juk tai matmuo, kuris tik bendrosios reliatyvumo teorijos rėmuose yra susijęs su erdve. O teorija tik ir lieka teorija... Jeigu ignoruotumėme šį postulatą ir leistumėme sau manyti, kad šviesos greitis yra ne pastovus, juk tai vis tik judantis banginis ar sūkurinis fotonų srautas, konkrečios dalelės, kurios, kad ir nepriklauso nuo šviesos šaltinio greičio, bet kurių judėjimo greitį mano manymu vistiek gali įtakoti ir kažkokie kiti, galbūt mums dar nežinomi reiškiniai ar mums žinomų reiškinių, mums dar nežinomi faktoriai. Juk šviesa tai vis tik dalelės, fotonai, o ne kažkokia mistinė jėga.

Ir tada gali gautis viskas priešingai, kad gravitacija įtakoja ne laiką, o tai kas jau ir taip žinoma ir akivaizdu - erdvę, įvairius objektus, mases joje ir tuo pačiu, pvz nežymiai fotonų judėjimo greitį per iškraipytą gravitacijos erdvę, kaip ir reliatyvistai teigia apie nežymų laiko gravitacinį iškraipymą. Abstrakčiai pagalvojus, tai veda prie panašaus rezultato. O kadangi laikas tada būtų nesusijęs su erdve ir tuo pačiu neįtakojamas gravitacijos, kur mano manymu toks ryšys yra mažai įtikėtinas, stebėtojui gautųsi panašus efektas, kaip ir visuotinai karūnuotų teorijų atveju, tik viskas tada vyktų priešingai, išsikraipytų ne laikas, o šviesos judėjimo greitis...

Gal Einšteinui tiesiog buvo dilema prie ko prisirišti, ar pastovaus laiko ar pastovaus šviesos greičio, kaip atskaitos taško. Vis tik tai vyko prieš apytiksliai šimtą metų, kai matavimo prietaisai buvo dar toli gražu ne tokie tikslūs ir daug sunkiau buvo suprasti pasaulėkūros prigimtį... Dėl to dabar ir kyla visokie niuansai ir nepasitikėjimas... Nes realiai greičiausiai ir laikas ir šviesa, gali tekėti ar judėti nebūtinai vienodu greičiu ar tempu ir nei vienas nei kitas galbūt nelabai tinka kaip griežtas, patikimas ir nekintantis atskaitos taškas.

Visata greičiausiai yra daug labiau dinamiška, nei mes manome. O tai reikštų, kad tokiomis paprastomis teorijomis, kaip specialioji ar bendroji reliatyvumo teorijos, visatos pilnai paaiškinti greičiausiai neįmanoma ir buvo tiesiog iššvaistytas veltui daugelio žmonių laikas ir resursai... Nors smulkiu masteliu, kur didelio tikslumo nereikia, bet kuri iš šių teorijų dar kažkiek gali būti pritaikoma. O paklaidas pastebėti, kaip ir šių teorijų teiginius pilnai įrodyti, net su dabartine matavimo technika, kiek teigia Vikipedija yra ne mūsų jėgoms. Nes tokio tikslumo prietaisų tiesiog dar niekas pas mus nesukūrė...

Citata: "Bendroji reliatyvumo teorija numatė gravitacinių bangų egzistavimą. Šiuo metu jų intensyviai ieškoma. Kol kas dar turimų prietaisų tikslumas per mažas, bet po kelerių metų tikimasi padidinti gravitacinės observatorijos LIGO tikslumą." (šaltinis, žr. apačioje).

Ir ieško jie gravitacinių bangų jau daugiau kaip šimtą metų... Štai tuo ir baigiasi Bendrosios reliatyvumo teorijos pagrįstumas, kad nėra dar pakankamai tikslių prietaisų, kad ją patvirtinti... Nors iš esmės kalba eina apie labai nedideles įtakas, kurios kiek pasireiškia tik labai dideliais kosminiais mastais ir kalbant pvz. apie mūsų Saulės sistemą yra iš viso niekingos ir neturinčios didelės reikšmės...

Pagrindinė šių teorijų problema, kad jos labai stipriai trukdo vystytis alternatyviai energetikai

Kai šalyje ekonomikos pagrindas yra iškastiniai gamtiniai energijos ištekliai, kaip nafta, dujos ar visiškai be gailesčio teršianti gamtą anglis, ypač jeigu ji deginama pramoniniais mastais (pvz. Kinija), tai šaliai net neapsimoka leisti kritikuoti reliatyvumo teoriją, kuri kaip „Puntukas“ pastoja kelią, bet kokioms naujoms, sveiko proto ar alternatyvioms teorijoms, kaip ir alternatyviai energetikai. Tada jiems ir neapsimoka leisti kurti „amžinus variklius“ ar iš viso pripažinti tokias dogmas, kaip ir vystyti alternatyvios energetikos teorijas, mokslines sritis ar technologijas. Tai naudinga daugeliui pasaulio šalių, kur iškastiniai energijos ištekliai sudaro šių šalių ekonomikos pagrindą, o likusiose šalyse, mokesčių pagrindą, pvz. už parduotą kurą degalinėse – už šiuos akcizus paprastai yra surenkami didžiausi mokesčiai, bet kokioje pasaulio valstybėje. Dėl to, mano manymu, valdžios pozicija šiuo klausimu yra aiški, kad išsaugoti savo valstybių ekonominę galią yra palaikomi tik reliatyvistai, tik jų dogmos ir visuotinai draudžiamas, bet koks kitas alternatyvus fundamentalus požiūris į viską...

Albertas Einšteinas"Mano manymu Reliatyvizmas fundamentaliuosius mokslus įkalina į "mokslo viduramžius" ir juose jį ištisai laiko "įkaitu"... Visi aklai tikėkite į Einšteiną, kitaip "religiniai Einšteino fanatikai" jus "sudegins ant laužo"! Oi! Ne ne! Einšteinas buvo genijus ir to pakanka, kad pasitikėti šiomis teorijomis ir jų postulatais aklai! 
- Arvydas Grigonis

"Besąlygiška pagarba autoritetui yra didžiausias tiesos priešas."
- Albertas Einšteinas

** Ieškant daugiau informacijos – žiūrėkite originalų rusišką straipsnį ar kitus žemiau pateiktus šaltinius. Šis straipsnis nėra viso originalaus straipsnio teksto vertimas ir čia yra išversta ir paskelbta, tik pagrindinė originalaus straipsnio dalis, iki punkto priedas (Приложение), kaip ir neperkelti originaliame tekste nurodyti šaltiniai, rusų kalba, bet tokios vietos šiame tekste buvo pažymėtos šia (**) žyme.

Šaltiniai ir susijusi medžiaga:

Panašūs straipsniai

Nikola Tesla

Nikola TeslaNikola Tesla - tai žmogus, kuris iš esmės sukūrė dvidešimtąjį amžių. Jo dėka šiandieną turime elektros energiją, ko dėka išsivystė žmonijos pramonė, tapo įmanomi kompiuteriai ir daugelis kitų įrenginių.

Greičiausiai dar ne greitai žmonija pakartos analogišką technologinio progreso šuolį, koks įvyko Nikola Teslos dėka. Jo dėka, galima sakyti, žmonės išėjo iš urvų ir gavo šviesą.

Teslą galima būtų sulyginti su Prometejumi, kuris atnešė žmonėms ugnį, nors ir ne visus savo užmojus jam pavyko įgyvendinti.

Nikola Tesla buvo garsus išradėjas, elektros ir mechanikos inžinierius, fizikas ir futuristas. Gerai žinomas kaip kintamosios elektros srovės atradėjas ir propaguotojas.

Taip pat, Tesla turėjo fenomenalią, taip vadinamą fotografinę atmintį ir tokiu būdu sugebėdavo įsiminti net ištisas knygas. Be to, jis buvo poliglotas ir mokėjo serbų-chroatų, čekų, anglų, prancūzų, vokiečių, vengrų, italų ir lotynų kalbas.

Pasaulio problemos – Taika ir Energija

Jeigu ne žmonės, kurie trokšta svetimų turtų, gamtinių išteklių ar kitų resursų, bei primesti kitiems savo taisykles ar tvarką, nesvarbu kokią, tai pasaulyje viešpatautų taika. Ko visiems ir linkiu!

Daugelis šiandieninių karų, vyksta dėl energijos, įvairiose jos formose. Tai paprastai yra įvairūs gamtiniai ištekliai, kurių didelė dalis yra dar ir energetiniai gamtos ištekliai, iš kurių galima gauti energiją. Kaip pvz. nafta, dujos ar anglis. Pvz. Kinija, dar ir šiandieną degina labai daug anglies ir stipriai teršia mūsų planetos ekologiją.

Kvantinė genetika - DNR perdavimas ЕМ bangomis

Jiang Kan ZhengAš užsiimu bio laukų valdymo problemomis jau 40 metų, teigė mažai vakaruose žinomas kinų mokslininkas Cjan Kiandžen, kuris atrado revoliucinį, bekontaktį DNR informacijos perdavimo metodą, perduodant šią informaciją per atstumą, iš vieno gyvo organizmo kitam, tiesiog elektromagnetinių (EM) bangų pagalba. Bet koks gyvas organizmas spinduliuoja elektromagnetines bangas, kurios neša biologinę ir genetinę informaciją, kurią galima perduoti kitam organizmui ir tokiu būdu jį įtakoti ar keisti. Tai gamtos dėsnis, kaip teigia mokslininkas. Mano įrenginys „Biotronas”, leidžia praktikoje panaudoti šį gamtos dėsnį, sustiprinant bio lauko poveikį šimtą ir net daugiau kartų...

Mokslas žengtelėjo septynmylį, revoliucinį žingsnį odontologijoje!

Pasirodo dantų protezavimas buvo jau žiloje senovėje ir dabartinės stomatologijos technologijas galima įvardinti kaip jau senai pasenusias, ką patvirtino ir visai nesenai Harwardo mokslininkų atrastas atradimas šioje srityje. Šį atradimą pakolkas eina įvardinti, kaip šio amžiaus patį didžiausią pasiekimą medicinoje ir net kaip šios eros revoliucinį stomatologijos pasiekimą. Tai visiškai nauja koncepcija, kuri greičiausiai pakeis visą stomatologiją, traumatologiją ir panašu, kad palies ir kitas medicinos sritis.

Įsivaizduokite apsilankymą pas dantistą, dėl danties puvimo, gedimo ar tiesiog skylės dantyje, kur neprireiks jokių šiuo metu praktikuojamų gan skaudžių, brangių ir sudėtingų gydymo metodikų, kaip pvz. šaknies kanalo taisymas ir t.t... Kur visą dantį atauginti eis tiesiog iš jo likučių ir nepreireiks jokių protezų, karūnėlių ar kitų implantų. Taip pat atkris poreikis už visus šiuos dalykus mokėti!

Naujų technologijų pavojai – Dronai žudikai

Dronas - medžiotojas-žudikas iš kino filmo "Terminatorius"Paskutiniu metu, pradeda populiarėti įvairūs skraidantys robotai, dronai (angl. Drone), kuriuos žmonės planuoja naudoti įvairiems tikslams. Jie gali tapti puikiais pagalbininkais įvairiose srityse. Jie gali judėti daug greičiau nei žmogus, daug greičiau nukeliauti pakankamai tolimus atstumus, pasiekti įvairius aukščius ar kitas vietas, kurios yra sunkiai pasiekiamos žmogui. Taip pat, pristatinėti pvz. pašto siuntas ir t.t... Na o jeigu sukonstravus pakankamai didelį droną, toks dronas galėtų gabenti net ir žmones ar kažkokius krovinius, pvz. atlikti gelbėjimo darbus sunkiai pasiekiamose vietose ir t.t...

(C) 2007-2016 www.zulus.lt

Hey.lt