Monoteizmas – dangiškojo plano dalis

EchnatonasIlgai brendau šiai temai ir matant tai, kas vyksta pasaulyje, kad žmonės žudo dėl religijos, nusprendžiau, kad galbūt laikas atskleisti šią Žemės planetos paslaptį. Na ji ne visiems yra paslaptis, daugiau ar mažiau.

Tai gan neblogai suvokia labiau apsiskaitę ir išsilavinę žmonės. Viskam šiame pasaulyje yra priežastys, kartais net didžiajam melui. Yra ir tokių priežasčių, kurios gali net ir jį pateisinti. Na, bet apie viską iš eilės. Pasistengsiu kuo mažiau įskaudinti tikinčiuosius, atskleidžiant šiuos dalykus. 

Iki daugelio iš šių išvadų ėjau per ilgą laikotarpį, tyrinėjant ir religinius ir mokslinius ir ezoterinius šaltinius, įvairias teorijas ir hipotezes ir kai kuriuos senovinius raštus ar jų analizes. Ne visa ši informacija yra visuotinai pripažinta. O šaltinių, kuriais remiuosi, ne visus jau ir pamenu. Pačiam man buvo esmė surasti atsakymus sau, kuo ir pasidalinsiu!

Echnatonas

Pradėsime nuo 1353–1336 m. pr. m. e. - laikotarpis, kada valdė garsusis faraonas Echnatonas („nuolankus Atonui“; Amenhotepas IV, wiki), tapęs monoteizmo religijų, tokių kaip islamas, krikščionybė ir judaizmas lopšinė.

Šios visos religijos kilo iš šio lopšio, tik vėliau susiskaldė į skirtingas religijas. Echnatonas turėjo labai konkretų ir žemišką planą.

Tuo laikotarpiu senovės Egipte vyravo daugybė religijų, kurios skaldė šalį į daugelį stovyklų ir tokiu būdu ją darė labai silpną. Echnatono planas buvo eliminuoti visas religijas ir palikti tik vieną iš jų. Šią vienintelę religiją paskleisti visoje šalyje ir tokiu būdu suvienyti susiskaldžiusią valstybę. Nes tuometiniai, įvairių religinių konfesijų atstovai, įvairūs žyniai, retkarčiais turėjo net didesnę valdžią už faraono, ko rezultate šalyje tvyrojo chaosas.

Echnatonas buvo labai jaunas ir nors ir taip manoma, negalėčiau teigti, kad tokia brandi idėja tikrai buvo jo. Pagal tam tikrus šaltinius, vienas jo bendraminčių buvo vienas iš Egipto kilmingųjų žmonių, mums žinomas, kaip „Mozė“. Greičiausiai jis turėjo visiškai kitą vardą. Bet ši smulki detalė užkerta spekuliacijas, kas liečia tai, kad Echnatonas buvo „ateivis“. Egzistuoja tokia hipotezė, kuri teigia. Kad tai, kad jis būdamas labai jaunas, sugalvojo tokį brandų planą, kaip suvienyti valstybę, įrodo, kad jis buvo nežemiškos kilmės. Tos kilmės aš neplanuoju čia analizuoti ar neigti, tačiau šią konkrečią hipotezę aš nepalaikau.

Mano nuomone, jam šią mintį pakišo kitas ar kiti, vyresnio amžiaus žmonės ir geriausiai šiam vaidmeniui tinka asmuo, kurį mes žinome kaip „Mozę“. Kadangi, kai šis planas jiems Egipte nepavyko ir Echnatono valdymas buvo nuverstas, o „Mozė“ kartu su senovės Egipte vergavusiais žydais patraukė į Izraelį, kur ir realizavo šias jų monoteizmo idėjas. Tokio smurtinio finalo atveju, jeigu tai nebūtų buvę pačio „Mozės“ idėjos, kažin ar jis būtų griebęsis tokių radikalių veiksmų ir „viską spjovęs“, išlaisvintų Egipte vergaujančius žydus ir su jais patrauktų į Izraelį. Tai akivaizdžiai demonstruoja ryžtą ir užsispyrimą, iš jo pusės ir, kad jis ir bus šios idėjos patriarchas.

"Mozė" veda žydus į Izraelį, prasiskyrus jūrai ir padarius jiems kelią, po to kai "Mozė" trinktelėjo lazda į žemę.Monoteizmas ir pašalinis jo poveikis

Iš visų dievų, kaip pagrindinį dievą, Echnatonas išsirinko saulės dievą RA, kuris turi dar ir daugiau vardų, kaip Atonas, Amon, Amon RA ir t.t... Iš čia mes turime žodelį „amen“. Tai buvo religija, kuri pripažino tik vieną vienintelį dievą ir neigė kitų dievų egzistavimą, kas atspindi ir krikščionybės, judaizmo ar islamo koncepciją. Trumpiau tariant monoteizmo koncepciją – vieno dievo. Tai buvo pilnai politinis žingsnis, kadangi monoteizmo mechanizmas puikiai veikia, siekiant suvienyti valstybę ir taip ją paverčia į daug stipresnę ir klestinčią.

Tačiau toks mechanizmas taip pat sieja ir destrukciją, priverčia sunaikinti visas kitas filosofijas ir net iki dabar „kaišioja pagalius“ į pvz. mokslo ratus. Nekalbant apie kitas filosofijas ar žinias, kurios neturi tokių stiprių šalininkų šiuo metu. Tačiau kurias irgi yra svarbu išsaugoti. Pvz. senovės medicina, alchemija (dieviškoji chemija) ir t.t... Tame kontekste paprastų žmonių norai, įvairios dvasinės praktikos, senovinės žinios, kurios yra atėję nuo daug senesnių laikų, valdininkams tampa balastu ir pradedamos naikinti. Religijos simbiozė su politika ir valstybe, visais laikais kainuodavo daug žmonių gyvybių ir yra labai pavojingas junginys. O Kartu su senovinėmis okultinėmis žiniomis, naikinamos ir senovinės mokslo ir kitos žinios.

Kadangi, bet kokios žinios ar požiūris yra filosofija. O monoteizmo atveju, gali egzistuoti tik viena vienintelė filosofija - jų filosofija. Šalies suvienijimo kaina, tokiu būdu tampa labai didelė. Nes šiai doktrinai tampa paaukojama daugelis žmonių, kurie tūkstančius, gal net milijonus metų saugojo senovines žinias, perduodant jas iš lūpų į lūpas, kurių mes šiuo metu taip pasigendame ir kurias bandome atrasti iš naujo. Tai ir tokie veiksniai, kaip viduramžiuose vykusi raganų medžioklė ir pirmaisiais mūsų eros amžiais įvykęs susidorojimas su gnostikais ar katarais ir t.t...

Trys monoteizmo šakosReligijos skilimas į kelias

Iš pradžių tai buvo viena religija, kuri išplito į skirtingus pasaulio regionus, ten buvo perrašyta skirtingomis kalbomis. Po šio etapo dievų pavadinimai jau nesutapo ir tapo skirtingais. Taip viena religija pasidalino į tris. Toliau skirtinguose regionuose ši religija asimiliavosi su skirtingais, skirtingų kraštų papročiais. Vyko dar kai kurių šalių konfrontacija tarpusavyje, įvairūs karai, papildomi susipriešinimai ir t.t... Kas pavertė šias monoteizmo atšakas dar labiau svetimomis. To pasekoje atsirado keletas skirtingų monoteizmo koncepcijų, kurios jau ėjo viena prieš kitą. Nors visose iš jų garbinamas tas pats RA, tačiau jau vadinamas skirtingais vardais. Pati tokia monoteizmo filosofija negali būti neutrali, kas liečia politiką, o tokį galingą įrankį, kaip Monoteizmas puikiai suvokė ir vertino įvairūs politikai, valdininkai ar karaliai, faraonai ar imperatoriai ir kt. ir jį tam sėkmingai ir naudojo.

Religijos kilmė

Pati religijų ir kultų atsiradimo koncepcija yra daug senesnė už šiuos laikus ir šis reiškinys dar iki šiol neišnyko. Šiuo metu mes stebime nemažai panašių kultų, trendų atsiradimus, įvairių ne visada sveikam protui pasiduodančių srovių pvz. jaunimo tarpe atsiradimą. Ar vieno ar kito asmens ar jo filosofijos kultą, tame tarpe net ir naujų religijų, sektų ar kultų atsiradimus ir t.t... Visa tai yra gan panašūs dalykai, tiesiog dabar kiti laikai ir to mes nevadiname religijomis. Tačiau tai labai panašūs dalykai, turintys savo filosofiją ir doktrinas, kas būdinga, bet kuriai religijai.

Tas pats vyko ir senovėje, tik polinkis į mistifikaciją buvo ženkliai didesnis. Kadangi daugelio žmonių žodynas buvo mažesnis, daug mažiau reiškinių jie sugebėdavo, mūsų suvokimu, adekvačiai paaiškinti ir t.t... Trumpiau tariant, būrimasis į įvairias bendruomenes, bendrų filosofijų atsiradimas yra būdingas reiškinys žmonių tarpe.

Religijų ir kultų koncepcija

Jeigu pabandysime įsivaizduoti visatos protą, kūrėją ir t.t... ir pan... Ar jo pagalbininkus, vadinkime juos „angelais“ ir tai, kad jie mus stebi, nukreipia vienu ar kitu keliu mūsų vystymąsi. Kad galų gale pasiektumėme užbrėžtą tikslą ir pakelėje nenuklystumėme kur nors kitur. Kokias jūs matysite galimybes ar priemones, jų atveju, adekvačiai nukreipti žmones vienu ar kitu keliu?

Khlysts’ religinis ritualas

Šiuo metu galbūt eitų rasti kitų būdų, kad ir socialiniai tinklai, televizija, kur galima propaguoti kažkokį trendą, bet senovėje jų nebuvo. Be to patys trendai, tai tik mados klyksmas, o čia reikalingas stabilus mechanizmas, kurio pagalba, ideologija ir filosofija būtų perduodama daug amžių, iš kartos į kartą, nežiūrint kokio intelekto lygio ar išprusimo yra subjektai. Kadangi pvz. vykstant karams, yra labai didelė tikimybė tam tikros vietovės žmonių degradavimui. Pvz. sunaikinama civilizacija, miestai ir mokyklos, išžudomi mokytojai, sunaikinamos knygos ir t.t...

Tais laikais iš tokių mechanizmų egzistavo tik religija. Iš ko galima daryti loginę išvadą, kad senovėje tai buvo vienintelė priemonė įskiepyti mums teigiamą kryptį, trendą ar taip vadinamą socialinio marketingo idėją, pvz. nerūkyti troleibusų stotelėse – jeigu sukurtumėme kokią nors, „troleibusų stotelių deivę“, kurios paisant, pvz. keliauninką lydi sėkmė, kuri turėtų savo taisykles, kaip elgtis stotelėse. Su laiku tai paveiktų net ir primityvių žmonių protus į kuriuos sunkiausiai apeliuoti ar paveikti ir net galbūt jie taptų vieni pagrindinių šių tradicijų sergėtojų.

Juk jeigu pažvelgsime, pvz. į kalinių sau sugalvotas taisykles, tai ten irgi pilna tokių idėjų. Pvz. taisyklė visada plauti rankas, nes bus „labai blogai“, rodo realų poreikį palaikyti higieną, kad neplistų ligos, kuris tiesiog apipintas jų filosofija, kaip dalis iš jų visai kitaip suvokiamos „legendos“ taisyklių, kurią palaiko net didžiausi nusikaltėliai ir net labiausiai degradavę žmonės. Taip ir kokia nors kita idėja ar trendas, gali plisti net ir pačių primityviausių žmonių pagalba, jiems net nesuvokiant jo esmės, tačiau priverčiant juos šio trendo laikytis ir jį net jų pagalba diktuoti kitiems.

Šis mechanizmas tinka dar ir dabar ir greičiausiai buvo vienintelis mechanizmas, egzistavęs senovėje. Dėl to nuo žilos senovės atėjo daug dievų ir visi jų puoselėjo kažkokią idėją ar normas, pvz. moralės normas. Tai tiesiog buvo socialinis mechanizmas, neleidžiantis žmonėms degraduoti ir siekiantis, kad jie tobulėtų. O jo įrankiu tapdavo net ir visiškai neišsilavinę žmonės. Panašiai kaip ir pagonių dievai, kurie buvo susiję su įvairiomis gamtos stichijomis, tokiu būdu žmonės iš kartos į kartą tiesiog perduodavo įvairias žinias apie gamtą. Štai jums ir viena iš mozaikos dalių. 

Dangiškasis planas

Dangiškasis planas, tai visatos planas. Visatos ar kūrėjo emanacija, visatoje gyvenantiems padarams. Kurių tikslas yra tobulėti. Šis planas ar įsikišimas į žemės civilizacijų gyvenimą, buvo vykdomas kelis kartus. Pirmą kartą žmonijai buvo perduota „dešimt dievo įsakymų“ - tai tiesiog moralės normos. Antrą kartą, kai visatos protai suprato, kad to maža ir kad mūsų civilizacija jau pasiekė pakankamą lygį, kad gimtų miestai, bendruomenės ir šalys, atsirado poreikis turėti savus įstatymus.

Antrąjį kartą žmonėms buvo perduoti įstatymai, juos mes žinome, kaip „koraną“. Tiesa ar konkretus incidentas, įvykęs su musulmonų pranašu Muhamedu buvo pirmasis toks kontaktas, dar yra didelis klausimas. Galimas variantas, kad šios žinios buvo žemėje daug seniau, tiesiog visi jas buvo pamiršę ir atėjo laikas jas ir vėl priminti.

Abu kartus, šios gautos žinios buvo apipintos mistifikacija ir „religizuotos“, paverstos religija. Kas garantavo konkrečių trendų išlikimą. Tačiau mistifikavimo ar informacijos pavertimo religine mechanizmas turėjo ir tam tikrą pašalinį poveikį.

Tai pasireiškė tuo, kad religijos svarbą puikiai suprato ir politikai ar įvairūs karaliai, faraonai ir t.t... Kurie ją pavertė savu įrankiu. Kas padarė stiprų ir negatyvų pašalinį poveikį. Tokiu būdu, ši kategorija žmonių stipriai išdarkė religijas, pagal savus poreikius ir reikalavimus. Pvz. įvairūs trendai, kaip „karalius – dievo vietininkas žemėje“ ir jo reikia aklai klausyti, net jeigu jis liepia, paaukoti savo gyvybę ar skaisčios mergelės pirmoje eilėje verčiamos permiegoti su vietiniu monarchu. Tai tiesiog įvairūs savanaudiški trendai, kurie buvo papildomai įdiegiami į religijas.

Panašiai buvo ir su krikščionybe. Imperatoriui Konstantinui nusprendus, krikščionybę panaudoti kaip manipuliacijos įrankį. Jis liepė ją padaryti išskirtine religija, aukštesne už kitas. Dėl to iš krikščionybės buvo išmesta reinkarnacija, kadangi iki tol ją pripažino visos religijos ir vietoj to įvesta nuodėmės ir pragaro ar rojaus koncepcija. Ką sugalvojo patys žmonės, vykdydami šio savanaudiško žmogaus įsakymus. Po to jie tiesiog naują religijos versiją, paskelbė kaip naują imperijos įstatymą. Į ką nuo šiol tikės žmonės. 

Koranas

Korano puoselėtojų likimas, kaip matome yra pats liūdniausias. Kadangi jiems atiteko įstatymų rinkinio mistifikacija ir ant šio pamato sukurta religija. Pats „koranas“, kaip įstatymų rinkinys yra tikrai geras ir teisingas, šalys valdomos pagal jį gyvena geriau nei męs Europoje ir net nesusiduria su kai kuriomis mūsų šalių problemomis. Jų tenai aplamai neegzistuoja, nes jas iš šaknų eliminuoja koranas. Kaip sakant „koranas“ yra greičiausiai visatos protų mums duotas, rekomenduojamas įstatymų rinkinys ar jo bazė, kuris per ilgą laiką greičiausiai buvo šiek tiek modifikuotas, kad labiau atitiktų musulmonų religijos koncepcijas.

Atvertas koranas

Pvz. pagal koraną, skolinti už procentus negalima (taip sakant „haram“ - negalima) – eliminuoja infliaciją, kuri klesti dėka paskolų ir procentų, kurie gaunami iš nieko. Mažina žmonių nuskurdimą ir jų turto nuvertėjimą.

Pvz. tarpininkauti negalima – eliminuoja veltėdžius, kurie lobsta iš kitų žmonių, eliminuojasi tuo pačiu ir pvz. NT agentūros ir, bet koks kitas tarpininkavimas...

O kas pvz. Vilniuje organizavo žmonių namų padegimus, kad pigiai nusipirkti jų žemę? Korano atveju, daugelis problemų, kurių mes niekaip neišsprendžiame, europinės civilizacijos įstatymų modeliuose, eliminuojasi iš šaknų ir tai mano manymu teisingas valstybės kelias.

Tačiau „koranas“ kaip religijos pagrindas yra fatališkas ir pražūtingas daugeliui žmonių, ypač tiems, kas į jį netiki.

Jeigu čia mes pažvelgsime iš visai kito taško – kaip mes patys elgiamės su tais, kurie nesilaiko mūsų įstatymų, pvz. ignoruoja konstituciją ar baudžiamąjį kodeksą – vykdo nusikaltimus. Mes juos baudžiame ar ne tiesa? Nes jie tampa nusikaltėliais. Taigi čia visa mozaika ir atsistoja į savo vietas. Jeigu „koranas“ - tai įstatymai, o musulmonai jų sergėtojai, tai jie ir baudžia visus, kurie jų nesilaiko. Taip galima puikiai suprasti pasaulį, kaip jį suvokia musulmonai ir tai viską paaiškina. 

Dėl to ten tiek daug bausmių už viską, nes tai tiesiog yra įstatymai. O jų kultas, religija yra tiesiog mechanizmas, kurio dėka šios žinios išgyvena. Tai ne visai atitinka šiuolaikinės visuomenės poreikius ir dėl to vyksta tokia konfrontacija su jais. Juk jeigu paimtumėme baudžiamąjį kodeksą ar konstituciją ir ant tokio veikalo sukurtumėme religiją, ji irgi būtų žiauri. Su įvairiomis bausmėmis, gautumėme iš esmės tą patį.

Keli šaltiniai

Visų šaltinių, deja nepamenu. Tema buvo tyrinėta ilgai.

Panašūs straipsniai

Mes gyvename apverstame aukštyn kojomis pasaulyje

Mes gyvename apverstame aukštyn kojomis pasaulyjeMes gyvename apverstame aukštyn kojomis pasaulyje, kuriame yra viskas atbulai, aukštyn kojomis, nei turėtų realiai būti. Tai Deivido Aiko, sugalvota koncepcija, apie mus supantį pasaulį.

Tame kažkas yra ir dėl to, nusprendžiau šiomis jo mintimis pasidalinti su jumis. Aprašiau viską ne nuo savęs, bet Deivido Aiko žodžiais. Tiesiog pacitavau jo pačio išsakytas mintis.

Pasaulio problemos – Taika ir Energija

Jeigu ne žmonės, kurie trokšta svetimų turtų, gamtinių išteklių ar kitų resursų, bei primesti kitiems savo taisykles ar tvarką, nesvarbu kokią, tai pasaulyje viešpatautų taika. Ko visiems ir linkiu!

Daugelis šiandieninių karų, vyksta dėl energijos, įvairiose jos formose. Tai paprastai yra įvairūs gamtiniai ištekliai, kurių didelė dalis yra dar ir energetiniai gamtos ištekliai, iš kurių galima gauti energiją. Kaip pvz. nafta, dujos ar anglis. Pvz. Kinija, dar ir šiandieną degina labai daug anglies ir stipriai teršia mūsų planetos ekologiją.

Arijų žinios – Žmogaus vystymasis

HiperborėjaŠių žinių paieška, yra vienas iš mano „arkliukų“, kaip ir labai žila senovė ir jos žinios, bei technologijos. Tačiau jų rasti yra labai sunku, nes per daugelį amžių, tūkstantmečių ar aeon'ų, jų beveik neliko Europoje. Dėl to, tenka ieškoti kitur, pvz. Indijoje, tolimuose rytuose, slavų, etruskų kultūroje ir t.t...

Žiloje senovėje, kai dar neegzistavo įvairių Europos šalių, kai baltieji žmonės, kaip manoma,  persikėlė į šiuos ir kitus kraštus Hiperborėjos, kai dar nebuvo tokių tautų, kaip pvz. lietuviai, rusai, švedai, vokiečiai ir t.t... ar pvz. baltai, prūsai, kuršiai. slavai ir t.t... Kai visa baltoji rasė skaitėsi viena tauta! Ateidami iš Hiperborėjos, arijai atsinešė daug žinių. Dalis jų keliavo gan toli ir nepasiliko Europoje. Dalis jų pasiekė tokias vietas kaip Egiptas, Indija, Kinija, tolimos Sibiro ar dabartinės Rusijos žemės. Tenai šių žinių trupinėliai ir išliko, kur mažesnį poveikį darė įvairios pasaulinės religijos, kaip pvz. katalikų bažnyčia ir pan.

Vedų epochos

Pagal vedas, vienas vedinis ciklas Juga (Sanskr. युग, yuga) yra dalinamas į keturias epochas: Satjajuga, Tretajuga, Dvaparajuga ir Kalijuga.

Šis ciklas prasideda nuo labiausiai dvasingos ir prašviesėjusios epochos. Po to, kiekvienoje sekančioje epochoje, pasaulis ketvirtadaliu vis labiau išsigimsta ir degraduoja. Vis primityvesnis tampa žmonių dvasingumas, sąmonė, kultūra, žinos, dorovės ir moralės normos, teisybės suvokimas ir civilizacija vis giliau grimsta į chaoso liūną. Kai ciklas pasiekia žemiausią tašką, viskas prasideda iš naujo.

Ką šamanas mato psichiatrinėje ligoninėje

Nežinomas pietų Amerikos šamanas iš Secoya gentiesŠamano ir daktaro Malidoma Patrice Somé požiūriu, psichinės ligos signalizuoja „naujojo gydytojo gimimą“! Psichikos sutrikimai, patiriamos įvairios dvasinės krizės yra būdingos žmonėms pas kuriuos atsiveria nauji sugebėjimai ar pojūčiai, ką jeigu teisingai puoselėti ir nukreipti, toks žmogus gali tapti gydytoju ar žyniu.

(C) 2007-2016 www.zulus.lt

Hey.lt